Buhalteris – svarbus žmogus organizacijoje

Buhalteris yra labai svarbus žmogus organizacijoje, nes nuo jo kvalifikacijos, atsakingumo priklauso visos organizacijos likimas. Neatsakingas buhalteris gali organizaciją nuvesti į bankrotą, o atsakingas ir kvalifikuotas buhalteris gali ištraukti iš bankroto. Buhalteris privalo nuolat mokytis, nes jis turi žinoti, kaip niekas kitas organizacijoje, visus įstatymus: ne tik buhalterinės apskaitos ir darbo, darbo užmokestį, atostogas reglamentuojančius įstatymus. Taip pat civilinę atsakomybę, administracinę atsakomybę reglamentuojančius įstatymus.

Egzistuoja tokios problemos, kaip: ne visi darbdaviai supranta, kad buhalteris ne visada gali pats išsiaiškinti įstatymo nuostatas, todėl darbdavys turi buhalterį leisti mokytis, o jeigu buhalteris neprašo leisti mokytis, turi jį siųsti, nes darbdavys neturi rizikuoti, jei buhalteris nežino kai kurių įstatymų taikymo galimybių. Daugelis darbdavių dar nesuvokia, kad nauji įstatymai atsakomybę už organizacijos finansų apskaitą ir būklę užkrauna atsakomybę vienasmeniškai organizacijos vadovui. Todėl labai svarbu, kad darbdavys aklai nepasitikėtų buhalteriu, bet jam vadovautų. Norint vadovauti, darbdavys pats turi gerai išmanyti finansų apskaitos ir rizikos dalykus. Tačiau beveik nepamatysi darbdavių mokymuose, skirtuose finansų apskaitos ir mokesčių klausimams.

Buhalteriams būtina mokytis ne tik finansų apskaitos klausimų. Vykstant globalizacijos procesams buhalteriui tenka bendrauti su kitose šalyse esančiais padaliniais, kolegomis, todėl jis turi mokėti ir užsienio kalbą, pagaliau jis turi žinoti ir globalizacijos procesų strategijas, bendravimo psichologiją, etikos ir etiketo, ekonomikos ir kt. klausimus. Viso to jis gali ir turi mokytis.

Sudėtingiau dėl jaunų buhalterių, kurie įsidarbiną ir dirba nuo balanso iki balanso, nes jo sudaryti nemoka. Tada bėga į kitą organizaciją ir vėl dirba iki balanso. Pasiseka tiems, kurie įsidarbina didelėje organizacijoje, kur visada yra ko paklausti, su kuo pasitarti. Tai yra ir buhalterius ruošiančių įstaigų mokymo problema. Neatsakingai dirbančių buhalterių dar yra labai daug, tai rodo patirtis. Kai ateina po tokių buhalterių kiti, išmanantys, turi visą buhalteriją už metus, o kartais ir už kelis sudaryti iš naujo. Neretai jų net nubausti negalima, nes jie įsidarbina jau kitoje organizacijoje, o neretai net ir į aukštesnes pareigas, nes nuobaudos lieka buvusioje darbovietėje, asmeniniuose dokumentuose nefiksuojamos.

Buhalterio reišmė įmonei

Audito išvada leidžia atleisti netinkamus darbuotojus. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris šiurkštų nusižengimą padarė vieną kartą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) pažymėjo, jog buhalterio funkcijos ir jų svarba įmonei lemia tai, kad darbdaviui svarbu pasitikėti asmeniu, tvarkančiu įmonės buhalterinę apskaitą.

Tuo atveju, kai buhalteris netenka vadovo pasitikėjimo dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie pagal savo pobūdį ir kitas aplinkybes gali būti įvertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su buhalteriu.

Kiekvienai įmonei svarbu, kad jos buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai. Ypač tai svarbu individualioms įmonėms, nes neteisingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali sukelti sunkių finansinių pasekmių, už kurias atsako ir įmonės savininkas. Jeigu prievolei įvykdyti neužtenka įmonės turto, savininkas atsako už įmonės prievoles savo turtu.

Buhalterio užduotis - tvarkyti tam tikro ūkio subjekto buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei atskaitomybei sudaryti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Taigi buhalterio darbo pareigų esmė - tam tikros įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nustatytus reikalavimus. Kad nusižengimą galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys žalos ar ne.

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių - darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, žala dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan.

Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija ši sprendimą, darbdavys turi pateikti įrodymus, parodančius, kad nusižengimas buvo šiurkštus. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai priskyrė šiurkštiems nusižengimams.

Buhalterinė apskaita internete

Buhalterinė apskaita internete - tai Vakarų Europoje ir JAV seniai įsitvirtinęs buhalterinės apskaitos tvarkymo būdas. Lietuvoje, dėl tinkamos programinės įrangos stokos, ši paslauga tik pradeda formuotis. Problema - besikeičiantys įstatymai ir teisės aktai, prie kurių programuotojai ir informatikai nespėja prisitaikyti keisdami programos techninius parametrus.



Tai ne tik technologiškai naujas produktas, bet ir naujos kokybės aptarnavimo paslaugos. Šiuo metu rinkoje tai bene geriausia priemonė ne tik buhalterinei apskaitai tvarkyti, bet ir valdymo apskaitos informacijai kaupti, ja remiantis atlikti įmonės veiklos analizę, jos pagrindu priimti reikalingus ir pagrįstus sprendimus.

Buhalterinės apskaitos sistema internete suteikia šias galimybes:

• 
  

  Suvesti pirminius apskaitos duomenis į internete veikiančią programą iš bet kurios pasaulio vietos, jeigu tik turite interneto prieigą;

  
  


• 
  

  Vietoj pirminių duomenų suvedimo, skanuoti ir programos pagalba siųsti buhalteriui apskaitos dokumentus (pvz. sąskaitas faktūras);

  
  


• 
  

  Atsispausdinti sąskaitas faktūras, finansines ataskaitas ir deklaracijas, kitus apskaitos dokumentus iš bet kurios pasaulio vietos, jeigu tik turite interneto prieigą ir spausdintuvą;

  
  

Taigi, su klientais, tiekėjais ar buhalteriu dėl pirminių apskaitos dokumentų išrašymo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo susitikti nebėra būtina.

Buhalteris

Buhalterinės apskaitos rūšys

Įmonės buhalterinė ap­skai­ta ga­li­ būti su­skirs­ty­ta į dvi svar­biau­sias ap­skai­tos rū­šis – fi­nan­si­nę ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tą. Šios dvi apskaitos rūšys ski­ria­si dau­ge­liu as­pek­tų, nes skirtingos jų paskirtys. Be to, kiek­vie­na jų tu­ri tam tik­rų pranašumų ir trū­ku­mų. To­dėl tiks­lin­ga api­ben­drin­ti esminius skir­tu­mus tarp fi­nan­si­nės ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tos. Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad, nors finansinė apskaita ir skirta ne valdžiai (kaip statistinė apskaita, atskaitomybė ar mokesčių apskaičiavimas, apskaita ir deklaravimas), vis dėlto ji neskirta ir įmonės vadybos poreikiams tenkinti. Finansinė apskaita ir atskaitomybė – įmonių savininkams bei tretiesiems asmenims (išoriniams duomenų vartotojams) skirta buhalterinės apskaitos rūšis, kurios pagrindu minėti asmenys priima įmonės valdymo, bet ne joje vykstančių procesų vadybos sprendimus. Todėl, nepaisant Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos klaidingos nuomonės, menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą vadinti valdymo apskaita – tikras nesusipratimas. Taip galima būtų įvardyti nebent finansinę apskaitą, nes ji skirta ne vadovams ir vadybininkams, bet pirmiausia verslą išties valdantiems, bet ne jam vadovaujantiems savininkams.

Viena iš valdžiai skirtų su apskaita susijusių prievolių – mokesčių apskaičiavimas ir atitinkamos jų apskaitos vedimas bei ataskaitų rinkinių (įvairių mokesčių deklaracijų) parengimas. Tokia veikla visiškai skiriasi nuo finansinės, juolab menedžmento, apskaitos.

Viena politinė partija gali nustatyti vienokias, kita – visiškai kitokias apmokestinimo taisykles. Tačiau reikalas tas, kad visose valstybėse daugumą sudaro mažos įmonės, kurioms būtų per brangu, be buhalterijos, turėti dar ir finansų skyrių. Todėl mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo prievolė dažniausiai priskiriama buhalterijoms, nors tai ir ne buhalterinė apskaita. Tačiau įmonėse paprastai nėra jokių kitų darbuotojų, kurių veikla būtų artimiau susijusi su mokesčiais nei buhalterių. Taigi jiems paprastai ir priskiriama ši svarbi funkcija. Ji, be abejo, reikalinga ne tik valdžiai, bet reikšminga ir įmonėms, nes, suklydus nustatant mokesčių sumą, pavėlavus ją sumokėti arba netinkamai deklaravus, įmonės gali būti atitinkamai nubaustos.

buhalterinės paslaugos

Kokia yra įmonės buhalterio atsakomybė?

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnyje įtvirtinta, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Uždarojoje akcinėje bendrovėje tokiu asmeniu paprastai yra administracijos vadovas – direktorius. Tuo būdu, atsakomybę už apskaitos vedimą (finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą atitinkamoms institucijos ir kt.) yra atsakingas įmonės vadovas. Pastebėtina, kad, jeigu padaroma nusikalstama veika, kurios padaryme dalyvauja ir buhalteris, jam (kaip ir įmonės vadovui) gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.



Kalbant apie buhalterio atsakomybę, kaip darbuotojo, už veiksmus (neveikimą), kuriuos atliko (turėjo, bet neatliko) prieš jį dirbęs kitas darbuotojas, tai buhalteris neturės atsakyti už juos. Vienintelė išimtis, jeigu įsidarbindamas buhalteris pasirašytinai patvirtins kažką, ko realybėje nebuvo ir nėra (pvz., patvirtins, kad jam perduoti tam tikri dokumentai, kurių iš tikrųjų jis negavo, nes tokių dokumentų net nebuvo niekada įmonėje parengta). Tokiu atveju, buhalteriui gali tekti atsakyti už kito darbuotojo veiksmus (neveikimą), jeigu jis nesugebės įrodyti, kad šių veiksmų neatliko (arba, atvirkščiai, juos atliko).

Buhalterio vaidmuo įmonėje

Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įmonių įgauna savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi buhalterinė apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti įmonių veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.

Bendrovėse kartais yra žmogus, turintis aukštesnį statusą nei įmonės vadovas, tai – buhalteris, su kuriuo, anot specialistų, būna derinami visi sprendimai.

Nuo buhalterio kompetencijos gali priklausyti įmonės sėkmė. Sumanus, gerai savo darbą išmanantis buhalteris sutaupo ne vieną procentą įmonės lėšų, o tai garantuoja didesnius pelnus.

Pagrindinės buhalterio asmeninės savybės yra atsakingumas ir kruopštumas. Taip pat pradedantysis specialistas turi gerai išmanyti apskaitos vedimą, o patyręs – mokesčių teisę.

Norintys pradėti buhalterio karjerą, žinių gali įgyti specializuotuose buhalterių rengimo kursuose, profesinėje mokykloje ir kolegijoje. Universitetai dažniausiai ruošia finansininkus.

Šiuo metu darosi ypaš populiaru buhalterines paslaugas patikėti tuom užsiimančioms įmonėms. Tokiu atveju visa buhalterija perkeliama į aptarnaujančią įmonė. Pastebima tendencija, kad dėl buhalterinę apskaitą teikiančių įmonių pagausėjimo, buhalterių poreikis bendrovėse šiek tiek mažėja. Darbdaviai pradeda skaičiuoti savo sąnaudas ir sprendžia, ar mokėti 3000 – 4000 Lt atlyginimą geram buhalteriui, ar pasinaudoti buhalterinės apskaitos bendrovės paslaugomis ir mokėti 1000 – 2000 Lt.

Buhalterine apskaita užsiimančiose įmonėse paprastai dirba keli buhalteriai ir jiems padedantys apskaitininkai. Tokiose įmonėse įrengiamos kompiuterizuotos darbo vietos, apsirūpinama personaliniais kompiuteriais, taikomąja programine įranga, komunikacijos ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti sujungtos į lokalų tinklą. Finansininkų kompiuterizuotos darbo vietos padeda automatizuoti apskaitos duomenų (informacijos) tvarkymą, operatyvią ūkinės veiklos kontrolę ir ekonominę analizę, palaikant informacinį ryšį su kitomis įmonės.

Kokios vyriausiojo buhalterio pareigos?

Vyriausiasis buhalteris organizuoja įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja ekonomišką materialinių, darbo ir finansų išteklių naudojimą, įmonės nuosavybės saugumą; vadovauja įmonės buhalterijos darbuotojams. Vyriausiasis buhalteris privalo:

pagal buhalterinės apskaitos įstatymus formuoti apskaitos politiką, atsižvelgdamas į įmonės veiklos struktūrą ir ypatumus bei užtikrindamas jos finansinį stabilumą;

vadovauti rengiant ir priimant sąskaitų darbo planą, pirminių apskaitos dokumentų formas, organizuoti inventorizaciją;

kontroliuoti ūkines operacijas, buhalterinių paslaugų apdorojimo technologijas ir dokumentų apyvartos tvarkos laikymąsi;

užtikrinti racionalų įmonės ir jos padalinių buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų organizavimą, maksimaliai centralizuojant apskaitos skaičiavimo darbus ir skatinant naudoti šiuolaikines technines priemones ir informacines technologijas, pažangias apskaitos ir kontrolės formas bei metodus;

užtikrinti dokumentacijos realizavimo, darbų (paslaugų) atlikimo, ūkinės bei finansinės įmonės veiklos rezultatų apskaitą;

kontroliuoti, kaip laikomasi pirminių ir buhalterinių dokumentų, atsiskaitymų ir mokėjimo įsipareigojimų forminimo tvarkos, kaip naudojamas darbo užmokesčio fondas, įmonės darbuotojams skirtas pareigines algas, inventorizuojant kontroliuoti pagrindines lėšas, prekes bei materialines vertybes ir pinigines lėšas;

organizuoti buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų, dokumentų revizijų struktūriniuose įmonės padaliniuose organizavimo patikras;

siekiant nustatyti vidaus ūkio rezervus, šalinti nuostolius ir negamybines išlaidas, dalyvauti atliekant įmonės ūkinės bei finansinės veiklos ekonominę analizę, remiantis buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų duomenimis;

kontroliuoti apskaitos operacijas su depozitinėmis ir kreditinėmis sutartimis, vertybiniais popieriais;

užtikrinti, kad buhalteriniai dokumentai būtų saugūs, taip pat nustatyta tvarka forminami ir atiduodami į archyvą;

dalyvauti rengiant ir diegiant racionalią planų ir apskaitos dokumentaciją, pažangias buhalterinės apskaitos formas ir metodus naudojant šiuolaikines skaičiavimo technikos priemones;

užtikrinti, kad būtų sudarytas balansas ir operatyvios suvestinės ataskaitos apie pajamas, išlaidas ir biudžeto naudojimą, kiti statistiniai atsiskaitymų dokumentai, ir kad jie nustatyta tvarka būtų pateikti atitinkamiems organams;

teikti metodinę pagalbą įmonės buhalterijos padalinių darbuotojams buhalterinės apskaitos, kontrolės, atsiskaitymų ir ekonominės analizės klausimais;

pranešti įmonės direktoriui apie visus išaiškintus įmonės bei struktūrinių padalinių buhalterijos darbo trūkumus, būtinai paaiškinti jų atsiradimo priežastis ir siūlyti būdus jiems šalinti.

Buhalterinės paslaugos